Naujienos

2020 m. birželį po Joninių Biodinamikų Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkyje Širvintų rajone Levaniškio dvare buvo nufilmuotas filmas apie ūkio filosofiją, darbus ir misiją Žemėje. 

 
Šis filmas yra iš ciklo apie biodinaminius ūkius visame pasaulyje, iš viso buvo sukurti 7 filmai, pretendentų būti ciklo herojais buvo daugiau nei 100 ir Lietuva turi savo reprezentantus.

https://www.youtube.com/watch?v=2O7tVU33DbA&list=PLroIJP7mwooOoUCcBBvgvVILiLDmsPCWF&index=6

Marijos Thun sėjos kalendorius 2020 metų

Ryškus, šviežias 2020 metų Biodinaminis Marijos Thun sėjos kalendorius jau atspausdintas. Ką jis žada? Žinoma, kad gerus metus, bet tiksliai galėsite skaityti, jei suskubsite nusipirkti net 20% pigiau nei pernai – tik už 7 EUR. 

Vaiva Jundulaitė Kosienė ir Giedrius Kosas gavo apdovanojimą: „Baltiją tausojantis ūkis 2018“

Vaiva su Giedriumi grįžę po apdovanijimo iš Švedijos Elmoje vykusios konferencijos „Baltija tausojantis ūkininkavimas 2018“ dalinasi savo įspūdžiais: „Jaukiai gyvendamas savo jaukiame žemės kampelyje kartais net nesuvoki, kas vyksta pasaulyje. Ir atrodo, kad čia, kur tu gyveni, viskas gerai, nes tu taip nori. Pažiūrėjus platesniu žvilgsniu, pamatai, kad žemėje ne taip viskas gerai ir gražu. Kiekvieno mūsų neteisingi veiksmai žudo jūras, vandenynus, įvairias gyvybės formas vandenyje, žemėje ir ore. Viena iš gyvybės formų yra ir žmogus, gaila bet taip jau gaunas, kad žmogus pats save ir naikina… Buvome išrinkti iš Lietuvos ūkių kaip labiausiai Baltiją tausojantis, bet verkt norisi, ką mūsų mažas ūkelis gali pakeisti šioje didelėje eko sistemoje? Ir vis dėlto mes bandome, nes tikime tuo, ką darome.“

http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=608

Pasaulinė mokslinių tyrimų konferencija „Evolving agriculture and food“

2018 m. rugsėjo 5-8 d. Dornache Goetheanume, Šveicarijoje,
įvyks 1-oji pasaulinė mokslinių tyrimų konferencija "Evolving agriculture
and food", "Žemės ūkio ir maisto vystymasis".

Šioje konferencijoje *pranešimus *apie biodinaminius tyrimus ir rezultatus
*skaitys* ir *dvi pranešėjos iš Lietuvos*, kurių moksliniai tyrimai buvo
atrinkti iš daugiau nei 200 pateiktų tyrimų. Kauno Aleksandro Stulginskio
universiteto profesorės Honorata Danilčenko ir Elvyra Jarienė vadovavo
moksliniams darbams apie biodinaminių preparatų veikimą auginant moliūgus
ir spalvotąsias bulves. 2015 m. gruodį sėkmingai disertaciją apgynė dr.
Edita Juknevičienė apie moliūgus, o 2016 m. rugsėjį dr. Nijolė
Vaitkevičienė apie spalvotąsias bulves. Jas mokslo keliu vedusios
profesorės pristatys tyrimų rezultatus konferencijoje.

Dalyvauti konferencijoje kviečiami visi suinteresuoti asmenys, kuriuos
domina biodinaminė žemdirbystė, jos poveikis dirvožemiui, aplinkai,
derliaus kokybei, žmonių sveikatai ir gyvybingumui.

*Iki rugpjūčio 22 d. *galima registruotis dalyvauti konferencijoje.
Konferencijos kalbos: anglų ir vokiečių. Registruotis reikia internetu:
http://www.sektion-landwirtschaft.org/biodynamic-research-conference-2018/

Jei turite klausimų dėl dalyvavimo, registracijos, kelionės - prašome
kreiptis į biodinaminės asociacijos "Biodinamika LT" prezidentę Rasą
Čirienė, tel. 8-612-6655.

Lietuvos biodinamikai dalyvavo tarptautinėje DEMETER INTERNATIONAL konferencijoje

Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos "Biodinamika
LT" prezidentė Rasa Čirienė ir Valdybos pirmininkas Arūnas Martinėlis 
 dalyvavo Demeter International metinėje standartizacijos konferencijoje
Šveicarijoje 2018 m. birželio 15-20. Lietuva dalyvauja svečio teisėmis, dar
neturi teisės balsuoti, bet gali teikti savo pasiūlymus ir artimiausiu metu
tikisi tapti pilnateise nare su balsavimo teise.

Šiais metais buvo renkamas naujas Demeter International prezidentas ir
vienbalsiai buvo išrinktas Halmy Abouleish iš Egipto, biodinaminio ūkio
SEKEM vadovas ir idėjinis vadas. SEKEM biodinaminis ūkis buvo įkurtas Halmy
tėvo ir dabar šalia Kairo žaliuoja ir kvepia rožių ir medvilnės
biodinaminiai laukai, auginamos biodinaminės daržovės, vaistažolės,
kviečiai duonai. Įsteigti Valdorfo vaikų darželiai ir mokyklos, net
pirmasis privatus Egipto universitetas, kuriame mokytis yra didelė garbė ir
laimė.

Nuo Lietuvos padarėme pranešimą apie Lietuvoje vykstančius mokymus. Šių
metų konferencijos tema buvo visuotinių biodinaminių mokymų sukūrimas.
Prašome skaitykite šį pranešimą lietuvių ir anglų kalba. Pranešimą darėme,
žinoma, anglų kalba, nes oficiali Demeter International kalba yra anglų.

Demeter International organizacijoje yra 19 tikrųjų narių šalių, bet jos
turi 26 balsus, pvz. Vokietija turi net 6 balsus. Turimų balsų skaičius
priklauso nuo sertifikuotų ūkių ir perdirbėjų skaičiaus. Šiais metais
Indija buvo priimta tikrąja nare.

 

Šalies raportas Lietuva 2018

Gailis Family (4 farms), Demeter – 547 ha, 156 aubrac, davon Äpfel 157 ha, Getreide: Dinkel, Hafer, Erbsen, Buchweizen, Senf

Makiejeviene, Demeter – 5,45 ha, herbs

Jundulaite, Demeter – 3,2 ha, herbs and vegetables

Nevoina, Demeter – 5 ha, vegetables and fruits, 12 sheeps

Martinelis (2 farms), Umstellung – 548 ha, 110 Highland cattle + 25 Aubrac, Getreide: Dinkel, Hafer, Erbsen, Triticale

Dragunas, Demeter – 272 ha, 270 Limousine-Rinder, Getreide: Triticale

Total:

Demeter ūkiai – 9

Demeter grain merchant – 1

Demeter plot – 1380,65 ha

Demeter caws – 563

 

Semiene, Umstellung – 3,5 ha, herbs ((lot. Epilobium angustifolium, angl. Fireweed, vok. Schmalblättriges Weidenröschen)

Ilzenberg, Umstellung – 370 ha, 50 aubrakai, 50 milk cows, Hühner, Enten

Juskys, Umstellung – 186 ha, 60 simental, Hanf, Hafer, Senf

Bendras ukis (14 farms), Umstellung – 1800 ha, 300 Simental, Getreide: Triticale, Hafer, Erbsen, Raps

Vilma Zivatkauskiene – 40 ha, 8 Aubrac, 5 Tieroler Grau, Getreide, Äpfel

Genovaite Sakalauskiene – 37 ha, Beeren (Erdbeeren, Schwarze Johannisbeeren, Kirschen), Spargel grün, Kürbis

 

Demeter in conversation

Farms – 19

Plot – 2436,50 ha

Caws – 473

 

Kuo didžiuojamės?

Kompostas

Biodinaminį darbą pradėjome nuo 2012 m. ir pradėjome nuo kelionių pažinti. Tada sekė seminarai, kas tai yra biodinaminė žemdirbystė, preparatų gamyba ir pagaliau atėjo žinia: tas nėra biodinaminis ūkis, jei prie įvažiavimo nesimato komposto aikštelės ar komposto kalnų.

Mokėmės gaminti kompostą, nes juk reikėjo panaudoti komposto preparatus, ne vien bendriniam preparatui pasigaminti.

2018 pavasarį jau visi Demeter ir iš dalies ūkiai in conversation gali pademonstruoti savo kompostą. Ne tik pademonstruoti, bet akivaizdžiai jaučia naudą, augalų ir dirvos atsigavimą, kur panaudotas kompostas.

Moksliniai darbai

2 apgintos biodinaminės disertacijos apie preparatų 500 ir 501 poveikį moliūgams ir spalvotosioms bulvėms. 3-a disertacija apie šilkmedžius baigiama, rugsėjį gynimas ir jau pradėtas 4 tyrimas. Šį kartą bus lyginama įvairių pievų (konvencinių, natūralių ir biodinaminių) augmenija ir pašaro, pagaminto iš tokių pievų, įtaka mėsinių galvijų sveikatingumui. Bus nepaprastai įdomu.

Kviečiame visus rugsėjį į mokslinę konferenciją Dornache, kur mūsų Lietuvos mokslininkės taip pat pristatyts tyrimų rezultatus.

 

Kelionės

2017 m. Indiją aplankė ir ne tik – darė pranešimą apie mažo ūkio pasiekimus biodinamikoje Nijolė Makiejevienė. Jos ūkis palyginus su visais dideliais hektarais – tik 5,45 ha ir ji su vaikais ir šeima išgyvena, tiesa vyras važiuoja padirbėti į Norvegiją.

 

Bendravimas. Keitimasis patirtimi su mūsų kaimynais latviais

Dėkojame Ueli Hurter, kuris pakvietė prisijungti prie mokymų Latvijoje. Latviai jau 1988-1995 dirbo biodinamiškai, bet visa pertvarka sugriovė pradinį impulsą. Liko biodinamikos pionierės, kurios visos trys yra ekologinės inspektorės. Dabar biodinaminis impulsas Latvijoje palaikomos antroposofinių gydytojų poros.

2018 gegužę kartu su Biodinamika LT asociacijos valdybos pirmininku užmaišėme Latvijoje bendrinį preparatą. Šis preparatas jau visą mėnesį bręsta. Iš Lietuvos atvežėme jau gatavo bendrinio preparato ir išdinamizavę nupurškėme visus latvio Andrio daržus, iš viso 5 ha.

 

Apsirūpinimas sėklomis, veisliniais gyvuliais su ragais

Yra sėklos daržovėms ir yra sėkla grūdinėms kultūroms. Lietuvoje turime dar ne daug daržininkų, juos aprūpiname daržovių sėklomis iš Austrijos ReinSaat firmos. Daržininkai jau sėkmingai prisidaugino savo pomidorų, agurkų, mangoldų.

Sudėtingiau buvo su grūdinėmis kultūromis. Lietuvoje iki 2017 m. pabaigos galioja įstatymas, kad visi ekologiniai ūkiai kas 5 metus privalo pakeisti sėklas. Tokiu būdu per pastarąjį dešimtmetį beveik visi ekologiniai ūkiai prarado savo senąsias tradicines lietuviškas veisles.

2017 m. buvo Lietuvoje labai lietingi, todėl ūkiai nesugebėjo pasiruošti savo sėklų ir teko pirkti. Lietuvos sėklų rinka pritrūko ekologinių sėklų, todėl teko prašyti DI leidimo įsigyti konvencinę sėklą, ne GMO, ne beicuotą. Tokiu būdu pagaliau išsiaiškinimo procedūras, kaip tokie leidimai suteikiami.

  1. Thun Kalendorius, pritaikytas Lietuvai ir išverstas į lietuvių kalbą, papuoštas nuotraukomis iš Lietuvos. Lietuvoje turime labai gerą patirtį dirbant su Marijos Thun kalendoriumi. Ypač ruošiant šieną. Pvz. Per žiedų dieną lyjant nupjautas šienas po dviejų savaičių buvo puikios kokybės, o viena savaite vėliau per lapų dieną lyjant nupjautas šienas supuvo per vieną savaitę. Lietuvos žolininkės savo darbo be Marijos Thun kalendoriaus neįsivaizduoja. Anksčiau jos beveik pusę surinktų žolių dėl prasto kokybės išmesdavo, dabar beveik 100% pagamina be vargo gerą produkciją.

 

Iššūkiai:

motyvuoti svyruojančius ir pagelbėti neprarasti kantrybės

reklamuoti DEMETER produkciją ir išskirtinumą

kurti biodinaminių produktų rinką ir skatinti vartojimą šalyje, ne vien dirbti eksportui, pvz. į Vokietiją ar Šveicariją.

Rasa Čiriene
Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir
perdirbimo asociacijos  „Biodinamika LT“ prezidentė

Ūkiai: tradiciniai?

Kokie yra tradiciniai ūkiai? Ar juose iš tiesų vyrauja tradicijos? Iš ko jos perimtos? Juk ar tikrai mūsų protėviai taip alino žemę, teršė savo aplinką? O gal labiau į tradicinius panašūs esti ūkiai, besivadovaujantys ekologijos ar biodinamikos principais, savoje žemdirbystėje nenaudojantys jokių cheminių priemonių? Ar išties tradiciniuose ūkiuose užauginama produkcija yra pigesnė? Ir kokios tokio ūkininkavimo pasekmės tiek mūsų organizmui, tiek gamtai? Šia tema kalbamės su Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika Lt“ prezidente bei krautuvės, prekiaujančios biodinaminiais produktais, „Žalia rasa“ savininke Rasa Čiriene.

Yra žinoma, kad tradiciniai, aiškumo dėlei vadinkime juos chemizuotais, ūkiai naudoja įvairias chemines priemones. Tik dabar jos „ (…) paslepiamos po tam tikru pavadinimu ir vadinamos augalų apsaugos priemonėmis. Niekas nesako, kad naudoja chemiją, sakosi naudojantys augalų apsaugos priemones. Augalų apsaugos priemonės – tai pesticidai, herbicidai, insekticidai. Žodis pesticidai apima ir herbicidus, ir insekticidus. Herbicidai – naikina nereikalingas žoles, insekticidai – tai priemonė naikinanti vabzdžius. Ir ji nesirenka vabzdžių. Nuo jų žūsta ir bitės“, – pasakoja Rasa. Prie chemikalų taip pat priskiriamos ir trąšos. „Mineralinės trąšos ir yra cheminės trąšos, nes jos yra gaminamos sintetiniu būdu“, – čia detalizuoja Rasa.

O štai ekologinėje ar biodinaminėje žemdirbystėje mineralinės trąšos nenaudojamos.

„Yra kai kurios trąšos, kurias ekologai gali naudoti – tai ekologinės trąšos, būtent humino rūgštys, huminės trąšos. Humino rūgštys gaunamos iš durpių. Jos naudojamos augalų gyvybinėms jėgoms suaktyvinti. Taip pat ekologai naudoja ir vadinamas žaliąsias trąšas. Kai nesuvartotas augalas apariamas, o jam iširus, jo gerosios medžiagos vėl atiduodamos žemei. Taip kaip mūsų valgomas maistas turi būti maistingas, taip ir žemė turi būti su maistingomis medžiagomis. Jeigu žemė neturės maistingųjų medžiagų, o tu kažką pasėsi ar pasodinsi, tai augalas negalės jų ir pasiimti“, – tęsia pašnekovė.

Naudojamos cheminės priemonės dažniausiai purškiamos, ir tam sunaudojami dideli vandens kiekiai. Tai dar vienas aspektas, kuris neprisideda prie aplinkos tausojimo. Čia Rasa sugretina:

„Tarp chemizuotų ir ekologinių, biodinaminių ūkių, didelis skirtumas netgi vandens suvartojimo atžvilgiu. Biodinaminiai ūkiai turi purškiamuosius preparatus, juos purškiant, 1 ha žemės sunaudojama 10l, tai yra kibiras, vandens. Purškiant chemikalus 1 ha išpurškiama 300l vandens. O juk sakoma, kad pasaulyje trūksta geriamo vandens. Tad kur išpurškiami 10l, o kur 300l vandens. Per sezoną, kol augalas auga, biodinamikai purškia du, tris kartus, tad maksimaliai hektarui žemės išpurškiama 30l. Tuo tarpu chemikalai purškiami 6,7, o gal ir 8 kartus, na sakykime, 5 kartus, 5 kartai po 300l, jau 1,5 tonos vienam hektarui. Taigi paskaičiuokime, kiek kainuoja vien tik vanduo, o juk į jį dar pilama chemija, kuri taip pat kainuoja.

Egzistuoja žemės ūkio ekonomikos institutas, skaičiuojantis įvairius žemės ūkio reikalus. Gaila, kad jisai nepasako, kiek kainuoja viena tona chemizuotų kviečių ir kiek kainuoja viena tona ekologiškų kviečių. O ir kokia yra ekologijos, ir kokia aplinkos nualinimo kaina.“

Kiekvienas veiksmas turi savas pasekmes, taip yra ir su chemikalų naudojimu. Patekdami į aplinką, jie naikina gyvybę, teršia dirvą, vandenį, kenkia žmonių sveikatai, taip pat nuo cheminės taršos kenčia ir šalia esantys švariai ūkininkaujantys ūkiai.

Kaip pavyzdį, kiek sunaikinama gyvybė bei kokios to pasekmės, Rasa pateikia metodą, taikomą tiriant dirvą:

„Imamas kvadratinis metras, iškasama žemė ir skaičiuojami sliekai. Chemizuotuose ūkiuose, tos augalų apsaugos priemonės taip išnaikina visą gyvybę, kad viename kvadratiniame metre radęs vieną slieką būsi laimingas.
O juk sliekai toks gėris, kad ir jų daromi kanalėliai. Kai palyja, jais vanduo nuteka giliau. Todėl ekologiniam ūkiui negresia užpelkėjimai, o štai chemizuotuose niekas tų kanalėlių nedaro, tad praėjusią vasarą, kai labai daug lijo, laukai buvo baisingai užtvindyti.“

Atrodytų, nejau nematomos, nesuvokiamos tokio agresyvaus ūkininkavimo pasekmės? – klausiu pašnekovės.

Nieks apie tai nepasakoja, – atsako Rasa. Ir dalijasi Vokietijos, jau pajutusios chemizuotos žemdirbystės pasekmes, patirtimi: – Vokietija tokių požeminių vandenų, kaip turime mes ir Latvija, neturi. Jie geria vandenį, kuris imamas iš saugomo ežero, vadinamo vandens rezervuaru, prieš tai jį išfiltravus. Dėl tokio chemizuoto žemės ūkio Vokietija dabar yra stresinėje situacijoje. Ji nebeturi vandens, nebegali jo išvalyti nuo chemikalų taip švariai, kad jisai būtų nekenksmingas žmogui.

Nejaugi nepastebimos ir tokios akivaizdžios užsienio šalių patirtys?

Visur didelis lobizmas.

Panašu, būtent jis ir lemia šiuo metu Lietuvoje skatinamą ūkių stambinimą. Juk užsienio šalys jau grįžta link mažųjų ūkių, o lietuviai dar tik skuba į stambiuosius.

Rasa stebisi tokiu vyksmu ir pasakoja apie biodinaminius ūkius, kurių dydžiai 200ha, 100ha, netgi 3ha, ir jie puikiai verčiasi. O ir kalbant apie žmonių darbo vietas ūkiuose, matomas visai kitas ekonominis vaizdas. Kur 1000 ha žemės apdirbti, kaip pavyzdžiui, be dviejų savininkų bus samdomi dar du ar trys žmonės, o kur mažesniuose ūkiuose, kad ir 200 ha žemės dirbs ją turinti šeima, o esant ir samdomų darbininkų, ūkyje gali darbuotis apie kokius septynis žmones. Ir čia Rasa kelia klausimą: ar žmogus, turintis tūkstančius hektarų žemės, gali pats pasirūpinti sava žeme, turėti santykį su ja? Juk būtent ryšys su žeme lemia kitokį požiūrį į ją, kai „(…) ūkininkas, kuris jaučia savo žemę, negali ant jos pilti chemijos.“

Ir vis dėlto, panašu, kad dėl informacijos apie produktų kokybę bei jų įtaką sveikatai stokos, taipogi renkantis pagal kainą, ekologiškų ar biodinaminių produktų paklausa Lietuvoje nėra didelė. Tačiau ar užauginti chemizuotus produktus išties yra pigiau?

Iš tikrųjų juos pagaminti kainuoja daug brangiau.

Tai kodėl taip skatinamas ūkių stambinimas, o tuo pačiu ir cheminių priemonių naudojimas? Kokiu tikslu tai daroma?

Dėlto, kad yra lobinama. Pabandykime paskaičiuoti. Štai stambus ūkis. Turėdamas derlingas žemes, o dar pridėjus trąšų (įdomiausia tai, kad Lietuvoje visur, kur geros žemės, kur galėtų būti ekologiniai ūkiai, ten visur chemizuoti ūkiai), iš vieno hektaro bus nukulta apie 8-10 t kviečių, už kiekvieną jų gavus po 120 eur, bendra suma – 1200 eur. Ekologas iš vieno hektaro nukuls apie 3,5 t, už vieną toną jis gaus 350 eur, tai viso sudarys 1225 eur. Vadinasi, jis jau 25 eur uždirbo daugiau. Tam, kad užauginti grūdus, reikalingos ir išlaidos, kad ir vandeniui. Pavyzdžiui, biodinamikas hektarui žemės sunaudos 30 l vandens, o štai chemizuotame ūkyje sunaudojama apie 300 l vandens vienam kartui, kai purškiama bent 5 kartus, vadinasi, tik vandens vienam hektarui bus sunaudota 1500 l. Biodinamikas, naudodamas sėjomainą, žemės netręš, nes prieš tai joje buvo auginęs žirnius, kurie augdami praturtino žemę azotu, o štai chemikas ne tik tręš žemę, bet ir pirks kitas įvairias chemines priemones.

Tad taip pasiskaičiavus, ekologiškai ūkininkaudamas visada būsi pliuse. O juk dar prisideda ir išmokos už dirbamą žemę. Ekologai gauna papildomą išmoką už tai, kad jie ūkininkauja ekologiškai.

Tačiau netgi ūkininkaudami ekologiškai, nenaudodami jokių cheminių priemonių, šie ūkiai, norėdami bent kažkiek apsisaugoti nuo šalia tradiciškai ūkininkaujančių žemdirbių keliamos cheminės taršos, privalo darytis apsaugines juostas. Taip saugojama ekologiškai švariai auginama produkcija. Bet juk visa išpurškiama chemija niekur nedingsta, ji sėda ant augalų, patenka į dirvožemį, vandenis. Štai chemizuoti ūkiai, prieš nuimdami derlių, savus pasėlius purškia Raundapu (angl. Roundup), priemone, kurios sudėtyje esantys glifosatai žinomi kaip vėžio sukėlėjai, sakydami, kad jis būtinas derliaus tolygiam nunokimui, bet juk ar tikrai nėra tam galimų alternatyvų? Kaip pavyzdys čia – biodinamikų naudojamas pačių pasigamintas preparatas iš kalnų krištolo, kuriuo nupurkšti pasėliai lygiai taip pat vienodai nunokina derlių. Sakytume, kas ieško, tas randa. Galbūt tik klausimas, kodėl neieškoma? Bene kiekvienas norime palikti šviesius prisiminimus apie save būsimoms kartoms, o ar paliksime bent švarų vandenį mes joms? Ir kokį vandenį jau būtų tekę gerti mums, jei dabar išplitusi žemdirbystė būtų buvusi tradicine iš tiesų?

 

Autorius: Donata Svirnelytė – Račkauskienė

http://minfo.lt/gamtosauga/straipsnis/ukiai-tradiciniai-102

Duomenų apsauga

Šią Privatumo politiką (toliau – Politika) taikome tais atvejais, kai lankotės demeter.lt interneto svetainėje. Ši Politika netaikoma, kai naršote kitų bendrovių interneto svetainėse patekdami per demeter.lt interneto svetainę.

Mūsų interneto svetainės lankytojų duomenis renkame laikydamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos įstatymų, kitų susijusių teisės aktų bei kontroliuojančių institucijų nurodymų.

Renkami duomenys

Surinktus duomenis apie demeter.lt svetainės lankytojus atsakingai saugome nuo praradimo, neleistino naudojimo ir pakeitimų. demeter.lt darbuotojai yra raštiškai įsipareigoję trečiosioms šalims neatskleisti ir neplatinti darbo vietoje gaunamos informacijos apie bendrovės klientus, įskaitant ir demeter.lt svetainės lankytojus.

Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Atkreipiame dėmesį, kad demeter.lt nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Tad jei paspaudę nuorodą iš demeter.lt interneto svetainės pateksite į kitus tinklalapius, turėtumėte atskirai pasidomėti jų privatumo politika.

Jūsų teisės

Jūs turite teisę susipažinti su savo duomenimis, kuriuos mes, tvarkome. Taip pat Jūs turite teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo duomenis.

Kilus klausimų ar norėdami įgyvendinti savo teises, susisiekite su mumis el. paštu zaliarasa@gmail.com arba kitais šioje svetainėje nurodytais būdais.