2026 m. vasario 20 d. Kunkiuose (Klaipėdos r.) įvyko visuotinis Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT” susirinkimas. Jis vyko ypatingoje vietoje, asociacijos narių įkurto Všį „Demeter žalias kiemas” valdose. Všį „Demeter žalias kiemas” – tai ne pelno siekianti organizacija, dirbanti su šeimomis auginančiomis sutrikusios raidos vaikus ir teikianti vaikų dienos centro bei popamokinio užimtumo paslaugas. Atvykę asociacijos nariai dienos centrui atvežė savo užaugintų biodinaminių produktų: grikių, speltos miltų, mėsos gaminių bei sėklų.
Šių metų pagrindinis susirinkimo tikslas buvo aptarti „Demeter žalio kiemo” plėtros galimybes bei tolimesnes bendradarbiavimo kryptis.
Asociacijos dukterinės įmonės VšĮ „Demeter Žalias kiemas” veiklos ataskaitą pristatė vadovė Ilona Vaitulionytė. Asociacijos nariai susipažino su dienos centro veikla ir iššūkiais. Susitikime su Pajūrio regioninio parko vadovu buvo aptarta dėl reikalavimų Všį „Demeter žalias kiemas” veiklai ir statyboms Pajūrio regioniniame parke. Po pietų visi dalyvavę nariai kūrė bendrą „Demeter žalias kiemas” ateities vaizdinį.
Susitikimo metu taip pat pristatyta valdybos ir prezidentės veiklos ataskaita, išrinkti nauji valdybos nariai.


Biodinaminė žemdirbystė gyvuliams, o ypač galvijams,
suteikia ypatingą vietą ir vaidmenį ūkio organizme. Jau prieš 100 metų, kai sintetinės trąšos atrodė pakeis žemės ūkį, biodinaminė žemdirbystė derlingumą ir vaisingumą grindė organinėmis trąšomis ir specialiais biodinaminiais preparatais, kurių neįmanoma pasigaminti be gyvulinės kilmės apvalkalų ir gyvulių astrališkumo. Kas yra tie žmonės – tikrieji gyvulių selekcininkai be laboratorinių kolbelių, bet bandantys suprasti gyvulio esmę, priedermę ir misiją.
Diskusijai pagrindus grįs svečias iš Prancūzijos, biodinamikas
Rene Becker, 20 metų vadovavęs biodinaminiam mišriam pieno ūkiui (karvės, ožkos, avys, kiaulės), dabar biodinaminės žemdirbystės dėstytojas ir knygos „Kitas požiūris į gyvulių laikymą – kelias į orumą“ (2024).
Seminaras skirtas ūkininkams, gyvulių augintojams, selekcininkams, politikams ir visiems žingeidiems!
Praktinė dalis vyks biodinamiko Mariaus Paleckio ūkyje
Šilgaliuose/Pagėgių raj.
PROGRAMA
Spalio 10 d. – penktadienis
13.30 – 15.00 Dalyviai renkasi sodyboje „Giria“, Klaipėdos 2A, Rukai,
Pietauja, bendrauja ir laukia seminaro pradžios
15.00 – 16.30 Įvadas į temą: kokie iššūkiai mums, auginantiems gyvulius, kyla?
16.30 – 17.00 Pertraukėlė su arbata/kava
17.00 – 18.30 Ar biodinaminis metodas gali parodyti konkretų kelią?
„Salutogenezė“ vietoje „patogenezės“
Fenomenologija kaip gyvūnams tinkamo pažinimo pagrindas:
kaip geriau stebėti?
Galvijų plaukų verpetų stebėjimas ir interpretavimas
Dantų vystymasis kaip brandos požymis
Auksinis pjūvis – orientyras veislinkystei
19.00 Vakarienė ir diskusija
Spalio 11 d. Šeštadienis
8.00 – 9.00 Pusryčiai
9.00 – 11.00 Dinamiškas šėrimas: kokybė ir kiekis, kad gyvūnai būtų atsparūs ir stiprūs
Gyvūnų produktai ir žmogaus mityba: kokie kriterijai yra svarbūs?
11.00 – 11.30 Kavos pertrauka, kambarių atlaisvinimas
11.30 – 12.00 Pervažiavimas į M.Paleckio ūkį stebėti gyvulių per nuotolį arba nuotraukas
12.00 – 13.30 Gyvūnų stebėjimas fermoje, jei leis epidemiologinė situacija.
14.00 – 15.00 Pietūs
15.00 – 16.30 Keitimasis nuomonėmis ir klausimai.
Biodinaminio gyvūnų veisėjų ratelio įkūrimas Lietuvoje?
Dalyvius registruoja Rasa Čirienė, tel. 0-612-66555, rasaci@gmail.com
2 Dienų seminaro kaina su nakvyne ir maitinimu – 224,00 EUR
2 Dienų seminaro kaina be nakvynės ir maitinimo, tik kavos pertraukos – 144,00 EUR
Bus išduodami sertifikatai.
Apranga: Pagėgių rajone visada pučia vėjas, todėl turėkite kepures, šalikus ir gerus batus (guminiai, vaikščiojimui lauke).

Šaukiame visus narius į visuotinį eilinį Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos Biodinamika LT susirinkimą, kuris įvyks
Data: 2025 m. gegužės 08 d., ketvirtadienį
Laikas: 12.30 – 15.30
Vieta: Telšių rajonas, Kaunatava, Pavirvytės g. 1
biodinaminis Gailių šeimos ūkis
DARBOTVARKĖ
Dabartiniai penki nariai nuo 2020-01-23: Marius Paleckis, Giedrius Kosas, Arūnas Martinėlis, Simona Augustinienė, Jonas Dragūnas
Prašome pranešti iš anksto apie dalyvavimą (bus užsakyti pietūs).
Rasa Čirienė
Š. m. sausio 26–28 dienomis Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos “Biodinamika LT” prezidentė Rasa Čirienė ir agroverslo technologijų katedros dėstytojos dr. Inga Jančauskienė ir Edita Kristina Kaurynienė kartu su VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Aušra Marcinkevičiene dalyvavo baigiamajame Erasmus+ projekto EDEN (Education on Environment in Farming) partnerių susitikime Juchowo biodinaminiame ūkyje Lenkijoje. Šis ūkis yra žinomas dėl čia gaminamų biodinaminės žemdirbystės produktų, tokių kaip speltos miltai, įvairūs ekologiški sirupai, daržovių, pieno produktai bei mėsos gaminiai, kurie yra sertifikuoti pagal „Demeter“ standartus, kurie užtikrina aukštą kokybę ir atitiktį biodinaminės žemdirbystės principams. Ūkis taip pat organizuoja edukacines programas ir renginius, skirtus žinių apie biodinaminę žemdirbystę sklaidai.
Trejus metus trukusio tarptautinio projekto metu biodinaminės žemdirbystės projekto partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos kartu kūrė inovatyvias edukacines priemones. Projekto rezultatas – 17 teminių leidinių ir edukaciniai mokomieji filmai, skirti žinių apie biodinaminę žemdirbystę sklaidai. Baigiamajame susitikime dalyviams buvo pristatyti visi šio projekto rezultatai, aptarta, kaip sukurta mokomoji medžiaga gali būti naudojama švietimo įstaigose ir ūkiuose. Projekto dalyviai taip pat lankėsi Juchowo ūkyje, kur susipažino su praktiniais biodinaminio ūkininkavimo aspektais.
Lektorė Edita Kristina Kaurynienė susitikime pristatė Agroverslo technologijų studijų programoje dėstomas specializacijas, kuriose nagrinėjamos ekologinės ir biodinaminės žemdirbystės temos. Ji pasakojo apie parengtus pranešimus, Agrotechnologijų fakulteto dėstytojų dalyvavimą konferencijose ir seminaruose, studentų baigiamuosius darbus ekologinio ūkininkavimo ir biodinaminės žemdirbystės temomis, ekologinės bei biodinaminės žemdirbystės raidą Agroverslo technologijų studijų programoje bei studentų atliekamas praktikas ekologiniuose ir biodinaminiuose ūkiuose. Doc. dr. Inga Jančauskienė dalyvavo diskusijose, kuriose analizavo augalininkystės sąvokas ir jų išaiškinimą, kuris bus panaudotas tikslinant biodinaminės žemdirbystės mokymo metodinius leidinius, parengtus šio projekto metu.
Dėstytojos nuoširdžiai dėkoja Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentei Rasai Čirienei už bendradarbiavimą, iniciatyvą vystant bei skatinant biodinaminės žemdirbystės žinių sklaidą ir kvietimą prisijungti prie šio tarptautinio projekto veiklos.
Erasmus EDEN (Education on Environment in farming) projekto Nr. 2022-1-CZ01-KA220-000088767EDEN


Likus kelioms dienoms iki Šv. Mikalojaus dienos, 24 biodinaminių organizacijų atstovai iš 12 Šiaurės, Rytų ir Pietų Europos šalių (SLO, LAT, CRO, UA, EST, SRB, DK, LIT, FIN, GR, CZ ir SK) susitiko Prahoje Čekijos gyvybės mokslų universiteto miestelyje, kad tęstų diskusiją ir mokymąsi apie savo šalių biodinaminį judėjimą. Lietuvą šioje konferencijoje atstovavo jaunasis biodinaminio ūkio savininkas Augustinas Martinėlis.
Kiekvienas dalyvis turi savo kelią į biodinamiką. Tai gali būti jau šeimoje susiformavusių tradicijų tąsa, pavyzdžiui, Andreja Videmšek, Demeter ūkininkės ir vietinės biodinaminės asociacijos Slovėnijoje prezidentė, arba labai asmeninis sprendimas, kaip biodinaminio ūkininko ir sodininko, atstovaujančio Estijai Frank Gundry-White’o atveju, kuris atėjo į biodinamiką per „išgydydamas mano ryšį su kažkuo didesniu ir visapusišku maistu“, arba ieškodamas sveiko maisto gamybos metodo. Sonja Vavken, Slovėnijos biodinaminių asociacijų skėtinės organizacijos prezidentė.
Mūsų skirtingi keliai antrą kartą atvedė į Prahą. Eva Gehr, Georg Meissner ir Hans Supenkämper, Wanderschule komanda, kurią, deja, šiemet paliko brangus kolega Reto Ingoldas, paskatino mus dalyvius pasidalinti sėkmingais projektais ir iššūkiais, su kuriais susidūrėme per pastaruosius metus, ir leido pažvelgti į galimus ateities žingsnius.
Visose šalyse yra didelis poreikis plėtoti „Demeter“ produktų rinką, kuri šiuo metu yra nepakankama arba beveik neegzistuoja. Daugelyje šalių taip pat stebime naujų ūkininkų skaičiaus stagnaciją ir jaunų žmonių susidomėjimo ūkininkavimu mažėjimą. Taigi, pavyzdžiui, Danija minėjo, kad norėtų sutelkti dėmesį į jaunų žmonių pritraukimą į biodinaminį ūkininkavimą. Šiame kontekste Čekijos ir Slovakijos organizacija paminėjo naują ekologinio ir biodinaminio žemės ūkio kolegiją, pagrįstą „Paxis“ – Farmářská škola (Ūkio mokykla), kuri rodo potencialą į žemės ūkį įtraukti jaunus žmones, kurie domisi ekologija ir tvarumu.
Dauguma dalyvių jau buvo susitikę pernai, todėl jų situaciją buvo galima sekti per metus. Kaip, pavyzdžiui, Slovėnijoje, kur sėkmingai toliau rengia įvairias visuomenei skirtas programas ir, esant galimybei, nedvejodami kviečiasi ir Žemės ūkio ministeriją. Sėkmingo renginio pavyzdys buvo visą savaitgalį vykęs seminaras apie biodinamiką, skirtas tėvams iš Valdorfo mokyklų (įskaitant seminarus vaikams, padedančius tėvams atvykti). Kitas žingsnis buvo, pavyzdžiui, Kroatija, kur Biodinaminė asociacija pavadinimu DUGA (Družstvo Za Biološko-Dinamiško Gospodarenje), atstovaujama prezidentės dr. Dijana Posavec, kreipėsi dėl narystės BFDI asociacijoje.
Žodžiai, kurie visada paliečia visus grupės narius, yra Ukrainos atstovų žodžiai. Šiais metais Ukrainos Biodinaminės asociacijos prezidentė Jevgenija Juščenko paminėjo stiprų visuomenės polinkį į ekologinį ir biodinaminį žemės ūkį dėl jos gebėjimo būti savarankiškam, taip pat dėl visuomenės poreikio tikrai sveiko maisto ir dirvožemio. Krizė iš tiesų gali paskatinti mus pasukti tikrų vertybių link.
Kai kurie susitikimo dalyviai buvo nauji, pavyzdžiui, Lina Lasithiotaki, dirbanti ekologinio sertifikavimo įstaigoje ir atstovaujanti Graikijos biodinaminei asociacijai. Ponia Lasithiotaki paminėjo, kad biodinaminį ūkininkavimą mato kaip dabartinių ir būsimų žemės ūkio iššūkių sprendimo dalį, o tai motyvuoja dirbti dėl biodinaminio judėjimo atkūrimo savo šalyje.
Nors kiekviena šalis susiduria su ypatingomis problemomis, visiems svarbu skatinti biodinamiką. Atrodo, kad pagrindinis kelias yra atvirumas, bendradarbiavimas ir bendravimas, kurie neatmeta kitų judėjimų, tokių kaip atkuriamoji, ekologinė ar tvari žemdirbystė. Šiame kontekste taip pat iškilo klausimas: kaip iš tikrųjų padaryti gerą įvadinį biodinaminį kursą?.
Kitą svarbią programos temą pristatė Maja Kolar, viena iš BFDI pirmininkų ir biodinaminio judėjimo Slovėnijoje atstovė, kuri apibūdino ilgai trunkantį ir sudėtingą vietinių patikrinimų ir sertifikavimo procesą savo šalyje. Tai pradėjo vaisingą diskusiją, iš kurios išryškėjo poreikis supaprastinti ir užtikrinti skaidrumą šioje srityje.
Žinoma, susitikimas taip pat buvo kupinas esminės gyvenimo kokybės, linksmybių ir humoro. Šiame kontekste kai kurie iš mūsų labai įvertino drąsią biodinaminių prekių iš Suomijos idėją, kuria galite mėgautis šioje nuorodoje.
Po trijų dienų susitikimo, kupino pokalbių ir teminių indėlių, visi pasisėmėme įkvėpimo ir motyvacijos tolesniems šių metų žingsniams. Tikimės, kad Reto Ingoldas su dideliu džiaugsmu pažvelgs į mus iš kitos pusės, nes žmonės ir toliau susitinka ir dirba tai, ką jis inicijavo ir nešiojo daugelį metų.
Dalyvių vardu dėkojame Janui Trávníčekui ir Adamui Brezáni už puikų susitikimo organizavimą ir laukiame kito susitikimo.
Daugiau akimirkų iš konferencijos galite pamatyti šiame filme.

2024m. lapkričio 22-24 d. Lietuvos biodinaminės žemdirbystės asociacijos atstovai dalyvavo kasmetiniame Šiaurės šalių biodinaminių asociacijų organizuojamame renginyje „Nordic Biodynamic Forum”, Jarna (Švedija). Šiais metais dalyvavo svečiai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos. Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai, biodinaminiai ūkininkai, bendruomeninių ir biodinaminių organizacijų atstovai. Buvo lankomas modernus biodinaminis pienininkystės ūkis. Užmegzti glaudūs santykiai su Šiaurės šalių biodinaminės žemdirbystės asociacijų nariais. Tikimės tolimesnio bendradarbiavimo.











TARPTAUTINĖ BIODINAMINĖ KONFERENCIJA
“BIODINAMINĖ JAVŲ SĖKLININKYSTĖ –
GYVŲ MAISTO PRODUKTŲ ATEITIS IR
ŽEMDIRBIO EGZISTENCIJOS PAGRINDA
2023 m. liepos 2 d.
Pagėgiai
Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacija Biodinamika Lt vienija keturiasdešimt ūkininkų, mokslininkų ir valgytojų, beveik keturiuose tūkstančiuose hektarų biodinaminės žemdirbystės dėka atgaivinta žemė, kurioje auga javai, daržovės, sodai. Konferencijos dalyvius pasveikino biodinaminės žemdirbystės konsultantas Lietuvoje dr. Reto Ingold ir Biodinamika LT prezidentė Rasa Čirienė. Buvo pristatyti asociacijos Biodinamika LT vykdomi projektai. Kartu su keliaujančia biodinamikos mokyklas WANDERSCHULE rengiami nacionaliniai biodinaminės žemdirbystės konsultantai, kurie galėtų rengti biodinaminės pertvarkos planus. Wanderschulę Vokietijoje įsteigė biodinamikos konsultantai senjorai, kad perduotų savo žinias. Į šį projektą įsijungė Lietuva, Slovėnija, Lenkija, Čekija ir Slovakija. Kitas didžiulis ES finansuojamas projektas vadinasi EDEN, kurio partneriai yra Lietuva, Lenkija, Vokietija ir projekto vadovas Čekija. Šio projekto metu rengiama rašytinė ir vizuali medžiaga mokymams apie biodinaminę ir ekologinę žemdirbystę, rengiamos brošiūros apie biodinaminius preparatus, dirvotyrą, daržininkystę, sodininkystę, augalininkystę ir net apie suagusiųjų mokymo metodikas. Lietuva rašo dvi brošiūras apie biodinaminę kokybę ir kompostavimą bei kuria filmus apie biodinaminę kokybę, kompostavimą ir biodinaminius preparatus.
Nors gąsdinami klimato kaita vartotojai tikisi, kad kasdienės duonos bus visada, bet kaip ta duona auginama, apie javų veisles, kepimo ar maistines savybes susimąsto retas valgytojas. Apie apie tai turi galvoti žemdirbiai; ir ne tik galvoti, bet sąmoningai žinojimą panaudoti. Biodinaminė sėklininkystė be manipuliavimo genais yra pasaulio lyderė. Į tarptautinę konferenciją apie javus atvyko vienas žymiausių pasaulyje Šveicarijos naujų javų veislių selekcininkas Peter Kunz. Jis papasakojo apie ilgą naujos veislės sukūrimo kelią.
Vienas grūdas nėra lygus kitam grūdui. Ekologinėje ir biodinaminėje žemdirbystėje taip pat nuolat kuriamos naujos javų veislės, kurios galėtų atliepti pasikeitusias aplinkos sąlygas. Javai dėl savo įvairiapusiško panaudojimo pasaulyje šiandien yra svarbiausias maisto produktas. Kiekviename trečiame produkte, kurį nusiperkajme, kokia nors forma galime aptikti kviečių. Bet pasaulyje javų sėklininkystę savo rankose laiko pora pasaulinio koncernų. Prieš trisdešimt metų šveicaro Peterio Kunzo iniciatyva buvo pasipriešinti šiai koncernų hegemonijai, kad išsaugotų javų veislių genetinę įvairovę. Jis pradėjo ekologišką javų selekcinį darbą.
Ekologinei selekcijai nereikia brangių laboratorijų, bet reikia daug kantrybės ir pinceto, su kuriuo perkeldavo tėvo žiedadulkes ant motininio augalo. Ji selekcinio kryžminimo būdu sukurta kviečių veislė “Wiwa” buvo nauja ekologiška kviečių veislė. Šiuo metu ši kviečių veislė sudaro 50% visų ekologiškai Šveicarijoje auginamų kviečių. Kviečiams auginti reikia gero dirvožemio, jie labai reiklūs. Ekologinėje ir biodinaminėje žemdirbystėje nenaudojamos jokios sintetinės trąšos ar cheminės apsaugos priemonės, todėl derlius yra mažesnis ir visada pavojus, kad dėl nenumatytų kenkėjų blogiausiu atveju galima netekti ir jo viso. Bet ekologinė selekcija, būtent kokia yra Peterio Kunzo, garantuoja, kad ekologiškai-biodinamiškai auginant bus pasiekta gera kviečių kokybė ir derlingumas. Kasmet biodinamiškai dirbantys selekcininkai sukuria dvi naujas veisles ir jas registruoja.
Svečias jaunasis mokslininkas iš Čekijos Adam Brežani ne tik tiria grikius, bet ir dirba grikių malūne ProBio. Kadangi ekologiškų grūdų tarptautinė rinka labai ankšta, labai tikimės, kad grikių auginimas gali padėti Lietuvos ūkininkams įveikti konkurenciją. Čekija taip pat labai mėgsta grikius kaip ir lietuviai, turi specializuotą grikių lukštenimo malūną ProBio. Po šios konferencijos užsimezgė labai naudingi ekonomiškai ryšiai tarp Lietuvos ūkininkų ir Čekijos malūnininkų.
Javai kaip žmogaus mitybos pagrindas yra išstumiami iš meniu įvairiomis dietomis ir netoleravimu. Šį kartą norime suprasti javų reikšmę žmogaus mityboje antroposofiniu požiūriu. Dr. Georg Meissner iš Vokietijos yra vyndarys, dėsto vyndarystę ir atlieka analitinius tyrimus. Per vynmedžius, kurių auginimas daug kartų minimas pačioje Biblijoje, jis susiejo žmogaus gimimą, gyvenimą šioje žemėje ir žemdirbystės reikšmę kiekvieno gyvenime.
Lietuvos biodinamikė Kristina Martinėlienė pristatė savo ūkio Širvintų rajone dirvožemio tyrimus. Nuo 2008 ūkis dirba ekologiškai, o nuo 2013 – biodinamiškai. 2015 paėmė pirmuosius dirvožemius tyrimus, praėjus penkeriems metams – tyrimus iš tų pačių vietų pakartojo. Tyrimų rezultatai vienareikšmiškai rodo teigiamus pokyčius: sumažėjo rūgštingumas (ph parametras), padidėjo humuso kiekis ir tai per penkerius metus. Kristina daro išvadą, kad biodinaminio komposto įterpimas ir gyvulių ganymas yra šių teigiamų rezultatų priežastis.
Konferencijos viešnagės šeimininkas biodinamikas Marius Paleckis pakvietė visus konferencijos dalyvius apžiūrėti ne tik jo laukus, bet ir Nemuno deltą, “Nemuno lankų” žirgyną. Konferencijoje dalyvavo šveicarai, vokiečiai, slovėnai, čekai, slovakai, lenkai ir, žinoma, lietuviai.
Pranešimą parašė Rasa Čirienė















